Kūdikio netektis paveikia įvairias sritis: emocijas, mąstymą, fiziologiją ir elgesį
Kaip netektis paveikia mąstymą?
Tėvai apimti sielvarto yra okupuoti minčių apie netektį, nes patirtas persileidimas, gimdymas ar operacija vis iškyla vaizdiniuose. Pora galvoja apie tą gyvenimą, kurį norėjo patirti gimus kūdikiui ir kai patyrė netektį pilni klausimų ir minčių bandydami suvokti tai kas įvyko ir kodėl. Daugelį moterų apima baimė ir netikrumas dėl ateities. Šis praradimas nepateisina didžiausio noro – būti gera mama ar tėčiu. Tai moteriai kelia klausimą ar ji išvis gali būti gera motina, nesugebėjusi apsaugoti savo kūdikio. Taip pat ir vyrai galvoja, kodėl jie neapsaugojo šeimos nuo šios netekties.
Dažnai tiek mama, tiek tėtis neigiamai save vertina, jaučiasi bejėgiai ir vieniši. Tačiau svarbu tai, kad savęs smerkimas dėl to kas įvyko, tik didina sielvartą, sunkina pačių ir aplinkinių gyvenimą bei neleidžia gyventi toliau.
Kaip sielvartas paveikia emocijas netekus kūdikio?
Tėvams, netekusiems kūdikio kyla kaltės jausmas, nes visur ieškoma priežasčių, kodėl tai atsitiko. Gali kilti absurdiškiausi paaiškinimai, susiję su prietarais ir pirmiausiai kaltina tėvai save pačius, galvoja ką galėjo padaryti ne taip, kad prarado kūdikį. Tačiau „suradus kaltus“ ar apkaltinus save skausmo nepalengvina, o jį tik gilina.
Dažnai tėvai netekę kūdikio patiria depresiją, todėl gali pasireikšti pykčio proveržiai bei gali būti nusiteikę priešiškai. Skausmas, patiriamas netekus kūdikio gali pasireikšti ir didesniu uždarumu. Dėl to, kad kūdikio netekę tėvai galvoja, kad jų niekas nesupras, ar neranda tinkamos paguodos, linkę užsidaryti savyje ir vengia aplinkinių, pokalbių ir viešų vietų.
Kaip netektis paveikia elgesį?
Žmonės, patiriantys sielvartą dažnai būna: nerimastingi, pavargę, gali spontaniškai verkti, socialiai izoliuojasi. Sielvartas netekus kūdikio išsekina tėvus emociškai, be to, atsidarius tuštumą karts nuo karto primena tai, kas atsitiko. Dažnai vengiama socialiai būti aktyviems, dėl to, kad bijoma susidurti su asmenimis, kas skatintų prisiminti ir vėl išgyventi netekties prisiminimus. Pavyzdžiui bijoma eiti į prekybos centrą, nes ten bus susiduriama su kūdikiais, nėščiomis, o tai sukels skausmą.
Dažnai tėvai bijo bendrauti su artimais asmenimis, nes nežino kaip pranešti, kas įvyko. Tėvai linkę užsisklęsti ir nebendrauti su kitais, nes bijo išgyventi skausmingas emocijas. Visgi atradus artimus ir patikimus žmones, su kuriais galės saugiai dalintis patirtais išgyvenimais - vėl įgis pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais.
Kaip netektis paveikia fiziologiją?
Žmonės, išgyvenantys netektį patiria didelį stresą, kas gali vėliau lemti įvairius psichosomatinius simptomus. Be kita ko, patiriant artimo netektį gali būti būdingi šie simptomai:
- praranda apetitą
- patiria miego sutrikimus
- stokoja energijos
- jaučiasi išsekę
Taipogi, gali pasireikšti ir Potrauminio Streso Sindromas.
Pažymėtina tai, kad kai tėvams jau atrodo, kad skausmas sumažėjo ir laikas susitaikyti – pasireiškia psichiniai simptomai po 6 mėnesių ir vėliau, tai kelia sumaištį ir pasimetimą. Kūdikio netektis, tai viena iš stipriausių traumų, kurios patirtis gali pasireikšti ir ne iš karto, o po keletą mėnesių. Pravartu kreiptis į psichologą ar išsakyti savo jausmus tėvams patyrusiems panašią netektį.