Kuo galite padėti šeimai išgyvenančiai netektį:
- Jūs negalite nei pasiimti jų patiriamo skausmo, nei jo suvokti – Jūs tiesiog galite būti šalia.
- Jūs nesuteiksite daugiau skausmo, jei teirausitės dėl netekties, skambinsite, kviesite būti kartu. Daug skaudžiau, kai yra vengiama bendrauti, ignoruojama šeima ar nerodomas joks susidomėjimas tuo, kas įvyko.
- Leiskite tėvams verkti, nes ašaros yra gijimo procesas. Palaikykite šeimą, paklauskite kaip jie jaučiasi ar paprasčiausiai kaip jiems sekasi.
- Daug daugiau nei žodžiai padeda buvimas kartu, apkabinimas, ašara jūsų akyse ar nuoširdus susirūpinimas.
- Jei tėveliai davė vardą savo kūdikiui, šnekėkite apie mirusį kūdikį jo vardu – taip kursite prisiminimus apie jį.
- Su saiku parodykite savo dėmesį paskambindami ar rodydami kitus ženklus, tačiau turite suprasti, kad tėvai norės ir vienumos. Visgi jie neturi jaustis izoliuoti, patys pasiūlykite savo pagalbą ir priminkite, kad Jūs galvojate ir palaikote juos.
- Skirkite pakankamai dėmesio kitiems tos šeimos vaikučiams.
- Stenkitės tėvus įtraukti į fizines veiklas, nes dažnai tėvai jaučiasi fiziškai išsekę, tačiau fizinis judesys padeda įveikti nejautrumą. Kvieskite pasivaikščioti, medituoti ar būti gamtoje, nes buvimas lauke padeda kovoti su stresu ir ramina.
Kokius žodžius galite pasakyti:
- "Aš pareiškiu didelę užuojautą dėl kūdikio netekties..."; "Aš apgailestauju"
- "Tau tikriausiai dabar labai sunku"
- "Aš čia, kad tave išklausyčiau"
- "Aš galvojau apie tave ir man įdomu kaip tau sekasi?"
- "Man liūdna"
- "Kaip aš galėčiau tau padėti?"
Turėkite omenyje, kad rūpestis ir domėjimasis gedinčiuoju ir daug svarbesnis už tinkamus žodžius. Jei matote, kad tam tikri žodžiai ar pasakymai skaudina Jūsų artimą - stenkitės jų nevartoti. Atminkite, kad labai svarbūs yra apkabinimai, buvimas šalia ir pastovus pasidomėjimas tėvų apie tai: kaip jiems sekasi ir ar nereikalinga Jūsų pagalba!
Ką aplinkiniai turėtų žinoti apie šeimą, išgyvenančią kūdikio netektį:
- Gedėjimas yra natūralus ir neišvengiamas procesas, kuris padeda atsisveikinti, suvokti tai, ko netekome ir galiausiai rasti pusiausvyrą gyvenime ir atrasti naują prasmę.
- Sielvartas gali trukti daug ilgiau nei tikimasi. Tačiau neretai gedulas tęsiasi nuo vienerių iki kelerių metų ir gali būti pakylimo ar rimties momentų. Kiekvienas žmogus turi savo gijimo laiką.
- Sielvarto stiprumas ir trukmė priklauso nuo prisirišimo stiprumo, išreikšto gedulo, mirties aplinkybių,vidinių resursų, asmenybės ir kitų aplinkybių. Jei matote, kad Jūsų artimiesiems labai sunku, skatinkite kreiptis pagalbos.
- Sielvartas gali būti sustiprintas socialinės aplinkos. Tėvų sielvartas yra susijęs kaip visuomenė žvelgia į jų netektį. Dažniausiai kūdikio netektis, o ypač persileidimo ar priešlaikinio gimdymo metu mirę kūdikiai yra apgaubti tabu mūsų visuomenėje. Kūdikiai yra nepažįstami kietiems ir aplinkiniai jų nesuvokia kaip realiai gyvenusiais. Taigi nėra jokių prisiminimų apie juos, kuriais galėtų dalinti tėvai su aplinkiniais.
- Gedėjimo procese labai svarbus palaikymas. O netinkamai išreikštas sielvartas anksčiau ar vėliau tėvams atneša neigiamų pasekmių – psichosomatinių problemų.
- Gedintiems tėvams reikia padėti įveikti kaltę ir pyktį. O tėvų tylėjimas ir vengimas reikšti jausmus, tik sulėtina gedėjimo procesą.
- Tėvams labai sudėtingas laikotarpis – tai kūdikio netekties diena, šventės, kūdikio numatyta gimimo diena.