Pirmiausiai tėvai sužinoję labai skaudžią naujieną apie kūdikio mirtį, išgyvena didelį šoką. Šokas tai pirminė reakcija į netektį ir ji trunka, kol pamažu suvokiama kas įvyko.
Jei Jūs šiuo metu patiriate šoką čia keletas rekomendacijų ką galite daryt:
• Stiprus traumuojantis patyrimas mus sugrąžina į pirminius žmogiškuosius poreikius – tokius kaip prisilietimas. Jei kas nors liesis prie Jūsų, Jus laikys apkabinę – tai padės įveikti šoką ir nejautrą. Šiame etape tėvai išgyvenantys netektį dar nėra įsisąmoninę, kas vyksta, todėl jiems reikalingas įvykių grandinės suvokimas, kuris ateina tik nuraminus kūną. Šiame etape tėvai gali negirdėti ir nesuprasti kas jiems sakoma, kas vyksta – jaustis lyg ne savo kūne, todėl prisilietimai ir apsikabinimai – tai pirminė pagalba.
• Sau galima padėti – savęs lietimas. Viena ranka liečiant kitos rankos plaštaką, masažuojant visą ranką ir stebint kokie pokyčiai apima. Vėliau liesti ir masažuoti visą savo kūną – o ypač bambos sritį, kreipiant didelį dėmesį į savo kvėpavimą. Po truputį jis turėtų darytis ramesnis ir gilesnis, kas palengvins nusiraminti.
• Labai teigiamai veikia fizinis judėjimas – ypač gryname ore. Tai padeda normalizuoti giluminį kvėpavimą, ramina nervų sistemą bei padeda atsipalaiduoti nuo nuolatinės įtampos.
• Ypač, jei netekote kūdikio persileidimo metu ir jo negalite palaidoti ir atsisveikinti. Labai svarbu vienam ar kartu su antrąja puse skirti laiko atsisveikinti su savo kūdikėliu. Jūs galbūt norėsite uždegti žvakę ir pasidėti simbolį, kuris primintų Jums kūdikį (gėlė ar daiktelis). Skirkite šį ypatingą laiką „pabūti“ su Jūsų kūdikėliu ir „nueikite“ visa kelia kartu prisiminimuose nuo pat pradžių (kada ir kaip sužinojote apie tai, kad laukiatės, kas buvo ypatinga nėštumo metu, ką mėgdavot daryti nėštumo metu, kaip ruošiatės kūdikėlio atėjimui ir kaip Jūsų kūdikėlis pakeitė Jūsų gyvenimą).
• Svarbu po truputį pradėti kalbėti apie tai, kas įvyko. Pradžioje svarbiausia, kad dalintumėtės savo istorija tik su tais, kuriais labai pasitikite ir Jums yra artimi. Labai dažnai apie tai, kas atsitiko mamos išdrįsta šnekėti su draugėmis ir pažįstamomis, kurios jau išgyveno kažką panašaus. Labai svarbu, kad mama pasitikėtų žmogumi ir ji būtų tik išklausyta.
• Raudos dar neseniai buvo populiari gedulo išraiška mūsų visuomenėje. Šiuo metu jos jau yra išnykusios, tačiau raudos – tai sielvarto ir skausmo išraiška, kuri išleidžiama iš vidaus ir jame nekaupiama. Tėvams išgyvenantiems netektį stipriai rekomenduojama rasti tinkamą vietą ir laiką ir išsiraudoti – taip išleidžiant skausmą dėl kūdikio netekties.